Po susitikimo į kavinę.

Na ką, man pačiai irgi patinka daryti pasakojimus su lookleto aprangomis, tad nusprendžiau dar vieną įdėti ir labai tikiuosi komentarų. Šį kart pakeisiu merginą, nes ji labiau tiko. Tai yra Pamela. Beje, istorija bus pirmuoju asmeniu ( aš ).
Dieve, tikiuosi, kad nepavėluosiu,- žvilgtelėjau į laikrodį. O aš dar net nė neapsirengusi. ką rinktis? ką rengtis? tragiška... nekenčiu kai tenka šitaip rinktis. Ypač kai tenka puoštis į paprastą darbo susitikimą. Reikės dar kitus drabužius į rankinę įsimest, nes po susitikimo baisiai norėsiu į kavinę. Na, manau, akd tiks šitas, o dar ir šitas sijonas, na neblogai bus ir šitie batukai. Greitai persirengiau ir nulėkiau prie mašinos. Staigiai išlindo iš kažkur paparacas ir mane nufotografavo pozuojant. Elegantiškai atrodau...
Greitai čiuožiau gatvėmis, kol sustojau prie nedidelio dvylikos aukštų '' bokštelio''. Bent jau taip vadina mano viršininkas. Tekinomis bėgau link lifto ir pakilau į penktą aukštą. O tuo tarpu pasidažiau ir visa gražuolė išėjau iš jo. visi kolegos į mane dėbčiojo ir kai kurie net mičkiojo. Taip ir reikia, juk aš graži. Įžengiau pro didžiules duris ir prisėdau į savio vietą. Viršininkas į mane pažiūrėjo pro akinius ir šyptelėjo. Pažvelgiau į laikrodį ant sienos. Tik penkias minutes pavėlavau.Nieko tokio. Visą susitikimą jis aiškino kažkokias pakeistas taisykles, aiškino kaip rašyti gerus straipsnisu, aiškino kaip elgtis tikram žurnalo redaktoriui. Tikrai man pravers ta kavinė. Iš nuobodulio net pavargau. Pavargau sėdėti, žiovauti ir nuobodžiauti. Pagaliau jis ištarė tą Viso Gero ir pirmoji nuskuodžiau pro duris į moterų tualetą. Ten greitai persirengiau ir atsiveikinusi išlėkiau į miestą. Užeisiu ledų čionais.
Štai ir baigiau. :) Rytoj dar sulauksite, jei turėsiu įkvėpimo,žinoma. Tikiuosi, kad jums patiko, nors man atrodo, jog gavosi šiek tiek nevykusiai, bet ačiū kad ir ką sakytumėte.